Rusø klasika
Pirtyje,
A.Tolstojus
Frosia tyliai áþengë á pirtá ir ið netikëtumo sustojo – ponas gulëjo ant suolo kniûpsèias, o dvi mergos – Nataða ir Milaða -, taipogi nuogos, stovëdamos ið abiejø ðonø paeiliui ánirtingai èaiþë berþinëms vantomis áraudusá ir þvilgantá nuo prakaito galingà pono nugarà. Ponas ið malonumo mirkèiojo ir raukësi, pagiriamai kriuksëdamasuþ ypatingai stiprø smûgá. Pagaliau jis liepë mergoms nustoti ir sunkiai alsuodamas atsisëdo, nuleisdamas plaèiai iðskëstas kojas ant grindø.
- Giros! – dusliai ásakë jis.
Vikriai ðmurkðtelëjusi á kampà, Nataða padavë jam kauðà giros. Numalðinæs troðkulá ponas pastebëjo tyliai prie durø stovinèià Frosià ir pirðtu pakvietë jà prieiti. Basomis lëtai þengdama slidþiomis pirties grindimis, droviai dengdama savo nuogumà rankomis, jinai prisiartino ir, nudelbusi ið gëdos akis, atsistojo prieðais ponà. Jai pasidarë baisiai gëda þiûrëti á nuogà ponà, gëda ðtai taip nuogai stovëti prieðais já. Jai buvo gëda dël to, kad be jokio sumiðimo ðeðëlio jà apþiûrinëja ðalia stovinèios dvi mergos, kurioms visiðkai negëda savo nuogumo.
- Naujokë! – riktelëjo ponas, - Koks vardas? – greitakalbe metë ponas, èiupinëdamas jos pilvà, kojas, sëdmenis…
- Frosia, - tyliai iðtarë ji ir staiga riktelëjo ið netikëtumo ir skausmo – ponas stipriai spustelëjo jos kairæ krûtá. Mëgaudamasis jos gyvu stangrumu, jis vedþiojo ranka aukðtyn þemyn, pirðtais liesdamas iðsipûtusá tarp pirðtø krûties pavirðiø, aptemptà ðvelnia, lyg ðilkas oda. Trindama suskaudusià krûtá, Frosia atðoko atgal. Ponas garsiai nusijuokë ir pagrasino jai pirðtu. Ásiteikdamos jam, pradëjo kikenti ir abi mergos.
- Nieko, nieko, áprasi, - kikendama pasakë Nataða,- dar ne tai bus, - metë geidulingà þvilgsná á ponà.
Tas gi, patenkintai kikendamas, nuleido sau tarp kojø rankà, kasydamas visas savo vyriðkumo priedermes, atrodanèias gana áspûdingai.
- Jûsø, mergiotës, uþdavinys, - pratarë jis, mosikuodamas sustangrëjusios varpos galvute, - O kol kas tegu pasiþiûri ir proto ágauna…
- Na gi, Milaða, pozà! – staiga riktelëjo ponas ir pasitempë savo masyviu kûnu. Milaða iðëjo á pirties vidurá, laisvà nuo ...
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Go to begin of the document
Go to previous page
Go to next page
Go to the end of document
