Ar arklys moka juoktis?
Vienas garbus psichologas paraðë ðiuos þodþius:
"... Nes gyvulys nepaþásta nei juoko, nei ðypsenos".
Tai vetèia mane paraðyti, kad að maèiau kartà besijuokiantá arklá. Ligi ðiol maniau, kad bet kada suspësiu apie tai papasakoti, ir man neateidavo á galvà kelti dël to koká triukðmà; taèiau jeigu jau èia kas nors itin vertinga, að iðdëstysiu viskà iki smulkmenø.
Taigi, tatai atsitiko prieð karà; galimas daiktas, nuo to laiko arkliai daugiau nesijuokia. rklys buvo pririðtas prie nendrinio aptvaro, juosusio aukðtà kiemelá. Ðvietë saulë. Dangus buvo þydras. O oras - neáprastai ðiltas, nors ëjo vasaris. Taèiau kaip prieðingybë visam ðitam dieviðkajam komfortui stigo þmogiðkojo komforto; trumpai kalbant, buvau netoli Romos, vaþiuojamo kelio atkarpoj ties miesto vartais, ten, kur kuklûs priemiesèio trobesiai susikerta su sodietiðkosios Kampanijos pradþia.
Arklys irgi buvo sodietiðkas: jaunas, þvilgantis, tos dailios þemaûgiø veislës, kuri nieko bendra neturi su poni, taèiau ant kurios augalotas raitelis atrodo kaip kerëpla ant staliuko lëlëms. Já braukë arklinëmis ðukomis juokingas vaikis, saulë svilino jam nugarà ir kuteno kanopas. Beje, tik arklys, jei taip galima tarti, turi keturias kanopas, ir dël to kutenimas veikia já dvigubai smarkiau negu þmogø. Be to, ðis arklys, atrodo, turëjo kaþkokià itin jautrià vietà vidinëje kiekvienos ðlaunies pusëje, ir kiekvienàkart, vos tik jà palietus, negalëjo tverti juoku. Gremdiklis nespëdavo priartëti, o arklys jau kirptelëdavo ausimis, imdavo nerimauti, bandydavo visaip nugræþt snuká, ir paaiðkëjus, jog tai jam nepavyks, ðiepdavo nasrus. Taèiau ðukos smagiai irdavosi pirmyn, gremþt pagremþt, ir lûpos ðiepdavos vis plaèiau, apnuogindamos dantis, o ausys tuo paèiu metu vis labiau spaudësi prie galvos, arklys nepaliaudavo mindþiukavæs nuo kojos ant kojos.
Ir po to jis staiga pradëdavo juoktis. Kaukðëdavo dantimis. Ið visø jëgø snukiu bandydavo atstumti vaikëzà, kuris já kuteno; panaðiai kaip kad sodþiaus mergðë alkûne gru mdo kimbantá bernà; taèiau jis jo nekramtë. Vis bandydavo kaip nors apsisukti ir ...
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Go to begin of the document
Go to previous page
Go to next page
Go to the end of document
