Deðimtas vakaras
Domicelei iðtekëjus, ir að nuëjau á Raguvos parakvijà. Siuvau Uþuprûdþiø, Rokiðkës, Þiliðkiø ir Bajoriðkiø ûlyèiose. Tuo tarpu ponybë pradëjo baþnyèiose kaþi kokias ten giesmes giedoti, kuriø vyresnybë neuþkenèia. Ponios apsidarë juodai. Visa tai rodë juodà debesá nelaimiø antslenkant. Kà að, nors jaunas, matydamas, tylëjau it þuvis vandenyj ir tyèiomis ëjau siûti prie plikiø þmoniø, kad manæs bajorai nerastø ir neátrauktø á savo draugystæ.
Pasibengë 1862 metai; þmonës pradëjo pasakoti Þaliojoj girioj apie Karsakiðkæ susirinkus daug jaunûmenës po valdþia kaþi kokio Liutkevyèios. Ávairûs garsmai, paðnekesniai gandino þmones. Kas dienà galëjom girdëti èia lenkus susimuðus su maskoliais, èia sugavus, á kaliná iðveþus, èia kurá pakorus. Visa tai girdint, ðiurpulys ëmë, baugu buvo ir klausyties. Að, nuëjæs á Karaliø ûlyèià pas Jonà Karaliø, ilgai tylomis siuvau. Ir á baþnyèià, girdi, nuogàstavom beeiti, kad sukilusieji á vargus neátrauktø.
Naujiems þalnieriams pradëjus Karaliø ûlyèioj jautoties, að ðmakð iðtvylinau á Ðeduvos parakvijà, á Gelbogalo sodþiø, ir gavau darbo prie gero þmogaus Liudviko Milanauskio. Apsiuvau jo sûnø Mykolà ir dukterá Karolinkà, kuri buvo man giltiniop patikusi, bet ar tuokart galëjo kas mislyti apie moterystæ? Smertis koþnam buvo ant nosia, todël apie tà ir mislijom. Kas galëjo numanyti, kuri pusë kumet atëjusi kokius padarys ermyderius. Juk tai tankiai nedrásom ir grinèioj nakvoti. Að, girdi, liuobu, nuëjæs á darþinæ, ásikasæs á ðienà miegoti.
Èia jausdamas pavojø, iðsprukau á Ðidlavos parakvijà, perbuvau daugiaus ne mënesá Aukðtinës sodþiuj pas iðmintingà ûkinykà Jonà Laurinaitá. Paskiaus nutekau á Boguðaièiø sodþiø pas ûkinykà Liaugaudà. Tytuvënø miðkuose mûsiesiems su maskoliais kariaujant ir audrà verèiant, að paðmurkð pakrypau á Betygalos parakvijà, á Bernotø sodþiø, kame pas Aleksiø Moèiulá darbavaus. Tas iðmintingas þmogus pats mane slëpë.
Èia pasiuvæs kà reikiant, iðdûrinau á Raseiniø parakvijà, á Giedraièiø sodþiø, pas Petrà Kliknà. Jo pati Ona, dievobaiminga motriðkë, apgynë mane nuo þmoniø, kurie norëjo, kad eièiau drauge su ...
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Go to begin of the document
Go to previous page
Go to next page
Go to the end of document
